Friday, April 26, 2024
spot_imgspot_img
HomeNotisiaKudik Fuik Remata ona Nia Peregrinasaun Tanba Moras Komplikado

Kudik Fuik Remata ona Nia Peregrinasaun Tanba Moras Komplikado

Manufahi RKM News====Veteranu Félix do Rosário da Costa Soares ho Kódiku (Kudir-Fuik), Remata Ninia Peregrinasaun iha kuarta-Feira semana kotuk Iha Suku Tutuluru Postu Administrativo Same munisipiu Mnufahi tanba sofre moras komplikádu.

sekretáriu konsellu munisípal kombatenti libertasaun nasional (KMKLN) munisípiu Manufahi,Antóninho doutel Sarmento lé sai saudózu nia biográfia Iha Seremonia Halo,ot Saudozu iha Semiterio Santa Cruz Tutuluru Sexta Feira 10/09 katak,saudózu Félix do Rosário da Costa Soares kódiku Kudir-Fuik móris iha suku Tutuluro postu administrativu Same munisípiu Manufahi iha loron 15 fulan-Juñu tinan 1957,oan husi Paulo da Costa (Matebian) no Felizmina da Costa (Matebian), husi maun-alin hamutuk na’in 6 kompostu Alcina da Costa-Lasakar (Matebian), Marito da Costa Tilman-Sakan,Tito da Costa Lopes-badan Mane haat, Isídro da Costa, Brígida da Costa (Matebian), Raquela da Costa-Biserek no ikus liu Elisabet da Costa-Builuruk.

Nivél edukasaun Saudózu kudir-fuik hahú iskóla iha nível ensínu Primária Públiku suku Tutuluro iha 1972-1975 ensínu présekundáriu iha Aileu tinan 1985-1988,ensínu Sekundáriu ka (SPG) iha Dili tinan 1988-1991, kontínua nia estudu iha UNPAZ kláse sosial Same iha tinan 2009 maibé la konsege finalíza.

Esperiénsia servísu,Saudózu hanesan manórin na’in destaka iha sekolah Dasar (SD) Besusu postu administrativu Alas iha tinan 1992 to’o ukun rasik-an.

Partisipasaun iha rezisténsia luta ba ukun rasik-an, iha loron 20 fulan-Augustu to’o loron 6 fulan-Dezembru tinan 1975, saudózu nu’udar fórsa Fretelin nian inkaisa iha Milísia Popular da Libertasaun Nasional (MIPLIN), tinan 1977-1978 saudózu hetan rekrutamentu husi aldeia labók ba fórsa Setór ho nia Komandante pelutaun Moises da Costa (Firáku), iha akampamentu iha rai Markesi Suku Tutuluro, loron 14 fulan-Abril 1978-1979 saudózu hamutuk ho nia família hetan kapturasaun husi Militár Indonesia ba Same Vila, tinan 1980-1982 saudózu Pro-Atívu iha redi Frenti klandestina hamutuk ho Kompañeiru Moises da Costa (Firáku) ba hasoru malu ho Komisáriu Polítika Nasional Mauhunu Bulerec Karaktaiyano iha Bimata Aldea Tirilolo Holarua-Same, tinan 1994-1997 Saudózu hanesan Sekretáriu Nurep Kakaluk Murak Suco Uma-Berloik postu administrativu Alas,tinan 1989 saudózuhamutuk ho saudózu Armando Dorado da Silva ho Kompañeiru Fernando harí organizasaun Fítun hanesan Primeru Víse, tinan 1989-1997 saudózu hanesan responsável prinsípal Nukleu iha Nurep Kakaluk Murak, tinan 1994 -1998 saudózu asumi kargu hanesan sekretáriu Nurep hanesan mós koloboradór Komite Ezekutívu zóna Kakaluk Murak, tinan 1998-1999 saudózu asumi kargu hanesan segundu víse sekretáriu zóna 8 de Marsu Posto Alas.

Iha Torturasaun loron 15 fulan-Setembru tinan 1978 to’o loron 20 fulan-Outubru 1980 saudózu hetan detensau Preventiva iha Kodim 1634 Same Vila,loron 07 fulan-Fevereiru tinan 1982-loron 31 fulan-Jullu 1984 saudózu hetan detensaun preventiva iha Aileu,loron 09 fulan-Augostu 1998 to’o loron 25 fulan-Outubru 1999 Saudózu Refúzia husi Alas ba Dili.

Tempu ukun rasik-an,tinan 2003-2005 saudózu asúmi kargu hanesan Komisaun Omenagen Postu Alas,tinan 2005-2019 saudózu subtítui hikas knár nu’udar Kordenador Komisaun Omenagen Postu Alas, loron 27 fulan-Augustu 2019 Saudózu eleitu nu’udar membru konsellu munisípal kombatenti libertasaun nasional (KMKLN) munisípiu Manufahi,tinan 2001-2009 saudózu hanesan manórin na’in iha eskóla EBC Besusu postu Alas hanesan kordenadór eskóla, tinan 2003 saudózu hamutuk ho nia kolega siraharí iskóla ensínu sekundáriu 08 de Marsu Besusu, tinan 2001-2011 saudózu asumi kargu hanesan Fundadór ba Partido Demokrátiku,tinan 2017-2018 saudózu asumi kargu hanesan fundadór no konsileiru ba Partidu Libertasaun Nasional (PLP), tinan 2018 saudózu fila fali ba Partido Fretelin saudózu asumi kargu hanesan Víse kordenadór Kadalak Suli Mutu hodi reforsa Partidu Fretelin iha Elisaun Antisipada,tinan 2005-2009 saudózu asumi kargu hanesan Víse kordenadór Foinsa’e Katolik (FOSKA) iha Paroquia Alas, tinan 2009 to’o sadózu mate Asumi kargu hanesan Víse konsellu sentru pastorál Besususu-Alas, loron 20 fulan-Fevereiru 2013-2021 saudózu Eleitu nu’udar membru Jurisdisaun ACOVEM.

Iha Tempu Ne,eba Saudózu forma uma-kain ho fén kaben Edevidges Maria da Silva, no simu sakramentu matrimóniu husi Amu Selebrante Andreas Hama OFM iha tinan 1993 iha kapela Besusu-Alas ho oan nain hitu,kompostu Fidelio Maria do Rosario kaben ho Selfiana Magno Soares ho oan Mane ida,Neitelmizio Maria Rosario,Benezevio Ramos da Silva,Elizinho Gilso da Silva,Mizelia Maria do Rosario kaben ho Bernardo ho oan mane ida,Evanilzia Goreti Lobato,Cetezen Julges da Silva,husi familia ida ne’e hamosu tan Primeru gerasaun ho feto foun ida, Mane foun ida, ho bei oan mane nain rua.

Fatin Hanesan presidenti konsellu munisípal kombatenti libertasaun nasional (KMKLN) munisípiu Manufahi, Tobias Amaral Magno (Maksakur) hateten,durante iha tempu rezisténsia saudózu kontribui makas iha prosesu luta inklui mós iha kontrusaun estadu iha temp[u ukun rasik-an,tamba ne’e apela ba foinsa’e liu-liu família no oan husi saudózu nian atu banati tuir, hodi kontribui ba páz no dezenvolvimentu iha rai ida ne’e.(Esm)

 

RELATED ARTICLES
Continue to the category
0 0 votes
Article Rating
Subscribe
Notify of
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments
Fans na'in: mak rona hela.
Loading ...

TRENDING SEMANAL

INAGURASAUN IGREJA PAROQUIA NOSSA SENHORA DE ASUNSAUN SAME

Manufahi,RKM News====Iha loron Sexta Feira 31/12/2021 Bispo Dom Virgilio do Carmo da Silva Inagura Igreja Paroquia Nossa Senhora de Assunsao Same,Igreja Paroquia Same hahu'u...

PREVIZUN TEMPO

0
Would love your thoughts, please comment.x
()
x